Kaip pasirinkti medicininį siurbimo įrenginį?
Šiuolaikinis siurbimo aparatas, dar žinomas kaip aspiratorius, yra profesionalus medicinos prietaisas, kuris daugiausia naudojamas pašalinti iš žmogaus burnos ir kvėpavimo takų kvėpavimo takų sekretus, pvz., seiles, skreplius, taip pat puikiai tinka siurbti sunkesnius skysčius – kraują. , limfa ar pūliai
Kai pacientas dėl sąmonės stokos, vykstančios medicininės procedūros, operacijos ar užsitęsusios komos būsenos negali savarankiškai pasišalinti sekreto, aspiracinis aparatas padeda jam kvėpuoti, išlaikant iš dalies ar visiškai užblokuotų kvėpavimo takų grynumą.
Su jo pagalba taip pat galima pašalinti svetimkūnius iš gerklės ir net iš plaučių.
Tai naujos kartos medicinos įranga veikia be alyvos komponentų ir turi labai geras charakteristikas.
Siurbimo galią galima reguliuoti pagal individualius žmogaus poreikius
Vakuuminis siurblys sukuria žemą triukšmo lygį, suteikdamas patogias darbo sąlygas tiek pacientui, tiek medicinos personalui.
Aspiratoriaus išradimo istorija
Pirmąjį tradicinį aspiratorių pristatė kardiologas Pierre'as Potainas 1869 m.
Tai buvo siurbimo įtaisas, kuris naudojo siurblį pūliniams ir skysčių kaupimuisi krūtinėje nusausinti, kad būtų išvengta širdies nepakankamumo.
Iki aštuntojo dešimtmečio pabaigos tokie įtaisai buvo itin dideli ir dažnai buvo nuolat tvirtinami prie sienos.
Laikui bėgant buvo išrasta daug kitų tipų aspiratorių.
Chirurginių čiulptukų tipai
Šiandien ligoninėse, įskaitant operacines, galima naudoti kelių tipų siurbimo įtaisus:
- Rankiniai siurbimo įtaisai – nenaudoja elektros ir yra paprastos konstrukcijos, panašios į tą, kuri skirta šalinti gleives iš vaiko nosies ertmės. Jie dažnai naudojami avarinėse situacijose, nes darbui nereikia prisijungti prie elektros tinklo. Tačiau sunku efektyviai naudoti rankinius siurbimo įrenginius ilgą laiką.
- Stacionarios siurbimo mašinos – tai jau dešimtmečius dažniausiai naudojami įrenginiai, nes laikomi labai patikimais ir efektyviais. Tačiau jų mobilumas palieka daug norimų rezultatų. Pacientai negali būti gydomi stacionariu aspiratoriumi transportavimo metu, nes jis gali suteikti skubią pagalbą tik ligoninės sienose.
- Nešiojami aspiracijos prietaisai – lengvi, lengvai perkeliami ar transportuojami, todėl puikiai tinka pacientams ir sveikatos priežiūros specialistams.
Rankiniai, stacionarūs ir nešiojamieji siurbimo įrenginiai turi savo vietą šiuolaikinėje pacientų priežiūros aplinkoje.
Kiekvienas iš jų turi savo stipriąsias puses, o sveikatos darbuotojai vienu metu gali naudoti kelių tipų aspiracinius prietaisus skirtinguose gydymo etapuose.
Daugumoje ligoninių yra palatos, kuriose įrengti stacionarūs sieniniai siurbimo įrenginiai
Medicinos komandos dažnai naudoja stacionarius aspiratorius kaip standartinių procedūrų, tokių kaip tracheostomija, sinusų ligos ir tonzilektomija, dalį.
Tačiau tam tikrais atvejais ligoninės turi keletą nešiojamų prietaisų.
Pavyzdžiui, jei pacientui reikia aspiratoriaus, bet paciento kambaryje nėra sieninio įrenginio.
Be to, jais gydomi pacientai ne palatoje, kai ligoninėse užimta.
Kaip veikia nešiojamieji aspiratoriai?
Nešiojami aspiracijos prietaisai sukuria neigiamą slėgį, kuris nukreipiamas per specialų plastikinį jungiamąjį vamzdelį, vadinamą kateteriu.
Neigiamas slėgis sukuria vakuumo efektą, ištraukiant kraują, gleives ar panašias išskyras iš gerklės.
Tada paslaptis automatiškai supilama į indą sekretams surinkti.
Aspiracijos mašinose naudojamos kelios technologijos neigiamam slėgiui sukurti ir sekretams pašalinti.
Dažniausiai pasitaikantys medicininio siurbimo prietaiso komponentai:
- Vienkartinės arba įkraunamos baterijos – įrenginio aprūpinimas galingomis baterijomis užtikrina, kad jos gali sugerti infekcinę sekreciją, kai nėra patikimo maitinimo šaltinio.
- Stūmoklinis vakuuminis siurblys – dažnai būna paties aspiratoriaus viduje. Jis pašalina drėgmės ar garų susidarymą ir neleidžia kauptis bakterijoms.
- Jungiamasis vamzdis – jungia vakuuminį siurblį prie paslapties surinkimo konteinerio. Niekada nelieskite talpyklos turinio rankomis!
- Sterilus paciento vamzdelis – pritvirtinamas prie siurbimo antgalio ir perkelia paciento sekreto išskyras į surinkimo indą. Sterilius vamzdelius privaloma išmesti po kiekvienos aspiracijos seanso.
- Vienkartinis kanistras – saugo paciento organines paslaptis ir apsaugo nuo perpildymo, jei iš žmogaus išsiurbtų per daug skysčio. Jis turi būti vienkartinis, kad visos aspiratoriaus dalys liktų sterilios.
- Kintamosios srovės arba nuolatinės srovės (AC/DC) maitinimo laidas – nešiojamose aspiracinėse mašinose yra maitinimo laidas, kuriuo galima įkrauti įrenginį, kai esate šalia elektros lizdo.
- Filtrai – idealiu atveju vienkartinis kanistras turėtų padėti naudoti bakterinius/virusinius filtrus, kad būtų išvengta vidinių aspiratoriaus komponentų užteršimo. Kai kurie filtrai taip pat naudojami apsaugoti nuo dulkių ir pavojingų dujų, kurios gali sugadinti mašiną.
Vartotojai gali pasirinkti nepertraukiamo arba pertraukiamo siurbimo režimą ir reguliuoti sekreto siurbimo lygį, kad būtų pašalintos visos išskyros.
Nešiojamą aspiratorių naudojančios medicinos komandos taip pat gali pasirinkti „Smart Flow“ funkciją, kuri padės prietaisui tyliai veikti paciento priežiūros metu.
Tai sumažina tiek medicinos personalo, tiek paciento blaškymąsi.
Kaip pasirinkti chirurginį siurbimo įrenginį?
Renkantis aspiratorių reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad komplekte yra 2 purkštukai – siauri ir platūs.
Didesnės yra skirtos tirštam sekretui, pavyzdžiui, skrepliams, gleivėms ar pūliams.
Savo ruožtu siaurieji tinka vandeningesniems sekrecijos skysčiams (kraujui, limfai).
Jų galiukai turi būti minkšti, lankstūs ir tvirtai prigludę prie nosies, nesukeldami dirginimo.
Perkant, visų pirma, būtina atsižvelgti į įrenginio galią ir jo reguliavimo galimybę.
Tai labai svarbu, nes per daug galios be reguliavimo gali pakenkti nosies ar gerklės gleivinei, pavyzdžiui, naujagimiams.
Taip pat turėtumėte atkreipti dėmesį į siurbimo įtaiso keliamą triukšmo lygį.
Kadangi jo darbas yra per triukšmingas, gali neigiamai paveikti pacientus, ypač kūdikius.
Ir paskutinis yra siurbimo įrenginio naudojimo paprastumas ir galimybė išardyti atskirus elementus, kuriuos reikia išvalyti ir dezinfekuoti.
Priklausomai nuo gamintojo ir medžiagų, iš kurių jie pagaminti, kiekvienas įrenginys turi būti dezinfekuojamas skirtingai.
Kai kurie modeliai šiuo atžvilgiu yra naudingi – jų konstrukcija yra atspari vandeniui, o tai leidžia visiškai išplauti įrangą po vandeniu arba indaplovėje.
Skaityti taip pat:
Pacientų išsiurbimo sedacijos metu tikslas
Papildomas deguonis: cilindrai ir vėdinimo atramos JAV
Pagrindinis kvėpavimo takų įvertinimas: apžvalga
Kvėpavimo sutrikimas: kokie yra naujagimių kvėpavimo sutrikimo požymiai?
EDU: kryžminis siurblio kateteris
Neatidėliotinos pagalbos siurbimo įrenginys, trumpas sprendimas: Spencer JET
Oro takų valdymas po avarijos kelyje: apžvalga
Trachėjos intubacija: kada, kaip ir kodėl pacientui sukurti dirbtinius kvėpavimo takus
Kas yra trumpalaikė naujagimio tachipnėja arba naujagimių šlapių plaučių sindromas?
Trauminis pneumotoraksas: simptomai, diagnozė ir gydymas
Įtempto pneumotorakso diagnozė: siurbimas ar pūtimas?
Pneumotoraksas ir pneumomediastinum: paciento, sergančio plaučių barotrauma, gelbėjimas
ABC, ABCD ir ABCDE taisyklės skubioje medicinoje: ką turi daryti gelbėtojas
Daugybinis šonkaulių lūžis, krūtinės lūžimas (šonkaulinis lūžis) ir pneumotoraksas: apžvalga
Vidinis kraujavimas: apibrėžimas, priežastys, simptomai, diagnozė, sunkumas, gydymas
Vėdinimo, kvėpavimo ir deguonies (kvėpavimo) įvertinimas
Deguonies ir ozono terapija: kokioms patologijoms ji skirta?
Skirtumas tarp mechaninės vėdinimo ir deguonies terapijos
Hiperbarinis deguonis žaizdų gijimo procese
Venų trombozė: nuo simptomų iki naujų vaistų
Kas yra intraveninė kaniuliacija (IV)? 15 procedūros žingsnių
Nosies kaniulė deguonies terapijai: kas tai yra, kaip ji pagaminta, kada ją naudoti
Nosies zondas deguonies terapijai: kas tai yra, kaip jis pagamintas, kada jį naudoti
Deguonies reduktorius: veikimo principas, taikymas