Akių sveikata ir akių sutrikimai: ženklai, kurių negalima nuvertinti

Regėjimas yra vienas iš dažniausiai naudojamų pojūčių, o akių svarba kasdieniame gyvenime yra gerai žinoma

Mechanizmas, leidžiantis pamatyti, kas yra aplink mus, yra labai sudėtingas: mūsų regėjimas iš tikrųjų veikia dėl sinergijos tarp akies ir tam tikrų smegenų dalių, kurios kartu teikia mums vaizdinę informaciją.

Šviesos dirgikliai, patekę į akis, prieš pasiekdami tinklainę, praeina per įvairius skaidrius akis sudarančius komponentus (rageną, vandeninį skystį, kristalinį lęšį ir stiklakūnį).

Rūpinimasis savo akimis yra svarbus, nesvarbu, ar tai yra sveika gyvensena (kuri padeda išlaikyti jas sveikas), vaikystėje reguliariai tikrintis akis, ar nenuvertinti jokių akių sutrikimus rodančių požymių.

Akys: ženklai, kurių negalima nuvertinti

Net vaikystėje akys turi būti reguliariai tikrinamos.

Atsižvelgdamas į kiekvieno žmogaus amžių ir poreikius, oftalmologas pateiks tinkamiausias indikacijas.

Tačiau yra tam tikrų požymių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, ir esant jiems, verta pasikonsultuoti su oftalmologu.

Pavyzdžiai:

A) Miodesopijos arba judantys kūnai:

Mažų kraujo kūnelių vaizdai, kurie regėjimo lauke plūduriuoja priešais mus.

Tai stiklakūnio neskaidrumai, masė, užpildanti akies vidų; kai šviesa praeina pro stiklakūnį ir susiduria su šiais sustorėjimais, ji meta šešėlius ant tinklainės ir trikdo regėjimą.

Jos taip pat vadinamos „skraidančiomis muselėmis“, nes jos juda ir svyruoja mūsų regėjimo lauke, kai perkeliame žvilgsnį.

Jie yra susiję su akies stiklakūnio pakitimais ir gali turėti keletą priežasčių – nuo ​​degeneracijos dėl senstančio amžiaus iki didelės trumparegystės, traumų ir dehidratacijos.

Tai gana dažnas reiškinys, tačiau geriausia jų nenuvertinti, nes jie taip pat gali reikšti stiklakūnio atsiskyrimą nuo tinklainės ir todėl nusipelno specialisto tyrimo.

B) Paraudusios akys, taip pat žinomos kaip junginės hiperemija:

Tai labai dažnas sutrikimas, kurį sukelia kraujagyslių išsiplėtimas dėl dirginimo ar infekcijos.

Daugeliu atvejų raudonų akių priežastys yra lengvai nustatomos ir sutrikimas išnyksta per gana trumpą laiką; kitais atvejais akies paraudimas gali priklausyti nuo traumų, traumų ar svetimkūnių akyje; rečiau raudonos akys yra susijusios su net rimtomis patologijomis, tokiomis kaip ūminis glaukomos priepuolis, uveitas, keratitas, skleritas.

Tokiu atveju, jei simptomas išlieka, verta pasikonsultuoti su oftalmologu.

C) Per didelis plyšimas:

Esant akies paviršiaus dirginimui ar uždegimui dėl infekcijos, alergijos, svetimkūnių ar kitų medžiagų, akis gamina daugiau ašarų.

Pernelyg didelis ašarojimas gali paveikti vieną ar abi akis ir sukelti neryškų matymą, akių vokų sutrikimus ir išskyrų pleiskanojimą.

D) Dvigubas regėjimas (arba diplopija):

Žvelgiant į objektą, matomi du vaizdai.

Jis gali paveikti tik vieną akį (monokulinė diplopija) ir šiuo atveju dažniausiai atsiranda dėl ragenos paviršiaus nelygumų ar ragenos ar tinklainės problemų arba abiem akims (binokulinė diplopija), kurios dažniausia priežastis yra žvairumas, bet taip pat gali atsirasti dėl neurologinių ar raumenų problemų.

E) Įvairių dydžių vyzdžiai (arba anicosoria):

Vyzdžių dydis fiziologiškai keičiasi, kad reguliuotų į akį patenkančios šviesos kiekį: tamsoje jie būna didesni, o jei šviesa – susiaurėja.

Abiejų vyzdžių išsiplėtimas ir susiaurėjimas vyksta vienu metu.

Tačiau jei vyzdžiai skiriasi dydžiu, tai gali reikšti fiziologinę anizokoriją arba fizinį akies pažeidimą (traumą, infekciją) arba rainelės ar vyzdžio ligą.

F) Skausmas akyje:

Vienas arba kartu su kitais simptomais, tokiais kaip akių paraudimas, ašarojimas, vokų patinimas (akies patinimas).

Tai gali būti siejama su akių ligomis, tokiomis kaip konjunktyvitas, uveitas, glaukoma, alergija, bet taip pat (ypač jei ji pasireiškia atskirai) būti susijusi su kitomis sveikatos būklėmis (pvz., trišakio nervo uždegimu);

G) Regėjimo sutrikimas:

Tai gali pasireikšti įvairiai: gali matytis prasčiau, matyti šešėlius arba matyti taip, tarsi būtų uždėta uždanga.

Jis gali paveikti tik vieną akį, abi arba net tik dalį regėjimo lauko.

Akys: dažniausiai pasitaikantys sutrikimai

Refrakcijos defektai: trumparegystė, hipermetropija ir astigmatizmas

Refrakciniais defektais turime omenyje regos patologijas, dėl kurių negalime tinkamai susifokusuoti į mus supančius objektus ir todėl reikia naudoti receptinius akinius ar kontaktinius lęšius.

Trumparegystė, hipermetropija ir astigmatizmas yra refrakcijos defektai.

Trumparegystė ir refrakcijos chirurgija

Trumparegystė yra lūžio defektas, neleidžiantis sufokusuoti tolimų objektų.

Taip atsitinka todėl, kad vaizdas, užuot susidaręs tinklainėje, susidaro priešais ją.

Trumparegystė gali būti lengva nuo 0 iki 3 dioptrijų ir vidutinė, kai regėjimo trūkumas svyruoja nuo 3 iki -6 dioptrijų, arba sunki ar patologinė, kai deficitas viršija -6 dioptrijas.

Yra šeimos polinkis į trumparegystę, tačiau tie, kurie ilgai skaito arba dirba precizišką darbą, galbūt profesionaliai, gali pasiekti aukštą trumparegystės laipsnį.

Trumparegystė gali būti koreguojama akiniais ar kontaktiniais lęšiais arba refrakcijos operacija eksimeriniu ar femtosekundiniu lazeriu, kuris performuoja rageną ir ilgainiui ištaiso regos defektą.

Kas yra hipermetropija ir kaip ji gydoma

Hipermetropija yra refrakcijos defektas, dėl kurio sunku matyti arčiau esančius objektus, kurie yra neryškūs.

Neryškus matymas, akių skausmas ir deginimas, akių nuovargis, padidėjęs jautrumas šviesai ir galvos skausmai yra būdingi hipermetropijos simptomai.

Hipermetropiją taip pat galima koreguoti akiniais ir kontaktiniais lęšiais; naudojami lęšiai yra išgaubti, storis siaurėjantis link kraštų ir sukonstruoti taip, kad sufokusuotų šviesos konvergenciją į vieną židinio tašką. Kai kuriais atvejais gali būti svarstoma refrakcijos operacija naudojant eksimerinį lazerį.

Kas yra astigmatizmas ir kaip jį koreguoti

Astigmatizmas yra refrakcijos defektas, sukeliantis iškreiptą, neryškų ir neaiškų regėjimą.

Jis taip pat gali būti susijęs su trumparegystė, toliaregystė ir presbiopija.

Sutrikimas atsiranda neatsižvelgiant į stebimo objekto artumą, nes jį sukelia pačios ragenos morfologija; Tiesą sakant, astigmatikų ragena yra labiau elipsės formos, primenanti regbio kamuoliuką (o ne suapvalinta), o tai turi įtakos stebimo vaizdo fokusavimui.

Astigmatizmą galima koreguoti akiniais ir kontaktiniais lęšiais, tačiau galima apsvarstyti ir refrakcijos operaciją eksimeriniu lazeriu.

Presbiopija: kada atsiranda šis akių defektas?

Presbiopija yra refrakcijos defektas, kai kristalinis lęšis praranda gebėjimą keisti formą, kad būtų galima fokusuoti iš arti.

Šis defektas yra susijęs su amžiumi ir dažnai pasireiškia nuo 40 iki 46 metų amžiaus.

Ašarojimo sutrikimai

Ašarų liaukos išskiria skystį, ašaras (arba ašarų plėvelę), daugiausia sudarytą iš vandens, aliejų, druskų ir baltymų bei mucinų.

Ašaros susijusios ne tik su emocinėmis būsenomis, bet visų pirma leidžia sutepti akį, leidžia vokui tekėti, o akiai maitintis.

Ašarojimas taip pat apsaugo akis nuo dulkių, bakterijų ir svetimkūnių.

Ašarojimo sutrikimai gali pasireikšti kaip gausus ašarojimas, akių sausumas ir ašarų kanalų obstrukcija.

Esant bet kuriam iš šių simptomų, patartina vengti „pasidaryk pats“ (pvz., lašinti akių lašus ar dirbtines ašaras) ir pasikonsultuoti su oftalmologu.

Pernelyg didelis ašarojimas: atsiranda esant akies paviršiaus dirginimui ar uždegimui (pvz., dėl infekcijos, alergijos, svetimkūnių ar kitų medžiagų) ir yra akių apsaugos mechanizmas.

Jis gali pasireikšti bet kokio amžiaus, gali paveikti vieną ar abi akis ir gali sukelti neryškų matymą, akių vokų pažeidimus ir sekreto susidarymą.

Galimas ašarų nutekėjimas iš junginės maišelio į vokų odą (epiforą) gali būti dėl kelių priežasčių, tokių kaip sumažėjęs arba sutrikęs ašarų nutekėjimas į nosį, netinkamas vokų padėtis, uždegimas, perteklinė ašarų gamyba (rečiau). Kai kuriais iš šių atvejų sprendimas yra chirurginis.

Sausos akys: šiuo atveju nepakanka ašarojimo ir akys nėra tinkamai suteptos

Akių sausumas gali atsirasti dėl sumažėjusio ašarų sekrecijos, per sausos aplinkos, vaistų nuo peršalimo ar alergijos vartojimo, rūkymo (taip pat ir pasyvaus rūkymo), akių traumų, senėjimo.

Ašarų latakų obstrukcija: tai ašarų latakų uždegimas, kurį sukelia juos dengiančios gleivinės susiaurėjimas (stenozė).

Stenozė neleidžia tinkamai nutekėti ašaroms ir gali sukelti infekcijas dėl ašarų sąstingio.

Obstrukcija gali būti įgimta, (nuo gimimo) arba įgyta, esant lėtinei uždegiminei ligai, pažeidžiančia ašarų latakus.

Kas yra konjunktyvitas ir kas jį sukelia?

Konjunktyvitas yra vienas iš labiausiai paplitusių akių ligų; tai junginės, plonos membranos, kuri iškloja didžiąją dalį akies ir aprūpina ją drėgme, uždegimas.

Konjunktyvitas gali būti alerginis, bakterinis ar virusinis, iš tikrųjų jį gali sukelti alergija arba mikroorganizmų (bakterijų, grybų ar virusų) buvimas, taip pat svetimkūnis (pvz., smėlis ar dulkės), toksinės medžiagos ar vaistai. .

Kokie yra konjunktyvito simptomai

Bakterinis konjunktyvitas pasireiškia pūliais akyje.

Virusinis konjunktyvitas pasireiškia tokiais simptomais kaip:

  • diskomfortas akyse
  • akies voko ir junginės patinimas;
  • gausus ašarojimas;
  • diskomfortas nuo šviesos (fotofobija);
  • regos sutrikimai.

Alerginio konjunktyvito simptomai yra šie:

  • niežėjimas;
  • svetimkūnio pojūtis;
  • ašarojimas;
  • akies voko patinimas;
  • fotofobija.

Kaip gydyti konjunktyvitą

Esant konjunktyvitui, patartina pasikonsultuoti su oftalmologu, kuris specialisto apžiūros metu nustato konjunktyvito tipą ir nurodo tinkamą gydymą, kuris gali būti antivirusiniai, antibiotikai ar priešgrybeliniai akių lašai, arba akių lašai su antihistamininiais vaistais ar kortizonu. .

Reikia pabrėžti, kad virusinis konjunktyvitas (pvz., susijęs su gripo virusais) yra labiausiai užkrečiamas ir juo galima užsikrėsti naudojant įprastas pagalves ar rankšluosčius, tiesioginio kontakto metu arba dėl netinkamos rankų higienos.

Su amžiumi susiję akių sutrikimai

Akyse, kaip ir visame kūne, vyksta senėjimo procesas ir dėl to padidėja tam tikrų su amžiumi susijusių ligų, tokių kaip katarakta, su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija ir glaukoma, rizika.

Katarakta: kas tai yra ir kaip ji veikia

Labai dažna akių liga, ypač sulaukus 60 metų, katarakta yra kristalinio lęšiuko, akies lęšio, kuris sufokusuoja vaizdus, ​​​​kurie turi būti projektuojami į tinklainę, drumstimas.

Dėl neskaidrumo tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu požiūriu labai pablogėja regėjimas.

Kataraktai gydyti reikalinga operacija, kurią galima atlikti femtosekundiniu lazeriu.

Tai labai subtili procedūra, kuriai reikia tinkamo įranga derinamas su chirurgo įgūdžiais ir patirtimi.

Prieš operaciją reikalingas tinkamas patikrinimas, atliekant diagnostinius tyrimus, siekiant visapusiškai įvertinti vaizdą.

Kas yra su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija ir kaip ji gydoma

Viena dažniausių akių ligų po 55 metų yra su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija.

Tai yra geltonosios dėmės, centrinės tinklainės srities, sutrikimas.

Su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija lemia laipsnišką centrinio regėjimo praradimą, o tai daro didelę įtaką sergančiojo savarankiškumui.

Skiriama neeksudacinė arba „sausa“ forma ir eksudacinė arba „šlapioji“ forma.

Pirmajame pastebimi pažeidimai, vadinami drusenais (ląstelių nuolaužų sankaupos) ir atrofijos sritys, o šlapiai formai, be pažeidimų, būdingas naujų kraujagyslių susidarymas po tinklaine.

Iš pradžių antioksidantų vitaminų ir mineralinių papildų vartojimas gali padėti sulėtinti ligos progresavimą.

Drėgnai formai reikia švirkšti į stiklakūnį vaistų, kurie slopina VEGF – augimo faktorių, skatinantį naujų kraujagyslių susidarymą ir skatinantį skysčių išsiskyrimą iš kraujagyslių.

Glaukoma: kokie yra simptomai ir koks gydymas

Glaukoma sukelia regos nervo, atsakingo už informacijos perdavimą iš tinklainės į smegenis, pablogėjimą.

Tai antra dažniausia regėjimo sutrikimų priežastis ir daugiausia dėl padidėjusio akispūdžio pasekmių.

Glaukoma yra labai pavojinga, nes ji dažnai būna besimptomė, o pacientai pas oftalmologą kreipiasi paskutinėse ligos stadijose.

Reguliarus akių patikrinimas yra būtinas.

Pagrindinis glaukomos simptomas yra regėjimo lauko, ypač periferinio matymo, susilpnėjimas, o pirmieji požymiai dažnai nustatomi vairuojant ar skaitant.

Glaukomos sukelti regėjimo sutrikimai yra nuolatiniai, todėl labai svarbu ligą nustatyti ankstyvose jos stadijose. Gydymas apima vaistų terapiją arba chirurginį gydymą, priklausomai nuo ligos stadijos ir asmens būklės.

Kompiuterinio regėjimo sindromas

Skaičiuojama, kad apie 70–90 % žmonių, kasdien dirbančių prie elektroninių ekranų (kompiuterių, planšetinių kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir kt.), kenčia nuo kompiuterinio regėjimo sindromo (arba CVS), įvairių simptomų (vaizdinių, neurologinė ir motorinė), kuri paaštrėja dirbant nuotoliniu būdu.

Pirmieji šio sindromo tyrimai buvo atlikti daugiau nei prieš 65 metus, o laikui bėgant mokslininkai atrado keletą veiksnių, lemiančių jo atsiradimą.

Be asmeninio polinkio, taip pat turi įtakos kiti veiksniai, tokie kaip:

  • Elektroninių ekranų skleidžiama mėlyna šviesa, kuri vargina regėjimą.
  • Prasta naudojamų monitorių skiriamoji geba.
  • Retesni akių vokų judesiai. Tiesą sakant, tik pagalvokite, kad mes paprastai mirksime nuo 17 iki 20 kartų per minutę, o priešais ekraną pastebime žymiai sumažinimą, o akių atidarymo ir uždarymo judesiai apsiriboja 12–15 kartų per minutę, o tai turi akivaizdžių padarinių. regėjimas.

Negalima pamiršti akių sveikatos

Štai kodėl būtina imtis būtinų atsargumo priemonių, kad ją apsaugotumėte ir sumažintumėte regėjimo sutrikimų riziką, kuri su amžiumi tampa dar ryškesnė.

Tiesą sakant, kristalinis lęšis (akies dalis, kuri sutelkia dėmesį į netoliese esančius objektus) su amžiumi praranda dalį savo natūralaus elastingumo, todėl jis tampa mažiau pajėgus greitai grįžti į ramybės būseną ir sutelkti dėmesį judant ciliariniams raumenims.

Kokie yra kompiuterinio regėjimo sindromo simptomai?

Simptomai gali būti laikini ir dažniausiai atsiranda po 2–3 valandų darbo prie ekrano ir apima:

  • Degančios akys
  • Regėjimo nuovargis
  • Dažni galvos skausmai
  • kaklas skausmas
  • Neryškus arba dvigubas regėjimas
  • Niežtinčios akys
  • Sausos akys
  • Sumažėjusi koncentracija
  • Diskomforto jausmas.

Kaip išvengti kompiuterinio regėjimo sindromo?

Sindromas, nors ir varginantis, pats savaime nėra pavojingas, tačiau prevencija išlieka svarbi akių sveikatai užtikrinti.

Todėl patartina:

  • Reguliariai atitraukite žvilgsnį nuo ekrano ir nukreipkite žvilgsnį į didesniu atstumu esantį tašką. Pavyzdžiui, už kiekvieną valandą, praleistą prie ekrano, siūloma tai daryti dešimt minučių. Keltis ir šiek tiek judėti taip pat naudinga kaklui.
  • Naudokite filtruojančius akinius, kurie apsaugo nuo mėlynos šviesos, jei ekranas skleidžia ultravioletinę spinduliuotę, kuri kenkia regėjimui. Tačiau šiuolaikiniai ekranai dažniausiai šios spinduliuotės nebeskleidžia;
  • Jei reikia, naudokite akinius.
  • Darbo sesijų metu darykite pertraukas.
  • Turėkite pakankamai apšvietimo, kad pagerintumėte regėjimą. Tiksliau, ekranas turėtų būti šiek tiek šviesesnis nei aplinka, kuri idealiu atveju turėtų būti be akinimo.
  • Naudokite didelės raiškos ekranus.
  • Laikykite monitorių 50–70 centimetrų atstumu, kad viršutinis kraštas būtų akių lygyje. Galva turi būti šiek tiek pakreipta žemyn.
  • Jei reikia, naudokite specialią programinę įrangą, kurios dėka monitorių skleidžiama šviesa atrodo geltonesnė.
  • Pagerinkite savo laikyseną, pvz., naudodami išmaniuosius telefonus laikydami pečius ir galvą atgal, venkite priartinti veidą prie ekrano, kad būtų skatinamas priešingas judėjimas.

Skaityti taip pat:

Emergency Live Dar daugiau...Tiesiogiai: atsisiųskite naują nemokamą laikraščio programą, skirtą IOS ir Android

Akių uždegimai: uveitas

Ragenos keratokonusas, ragenos kryžminio susiejimo UVA gydymas

Trumparegystė: kas tai yra ir kaip ją gydyti

Presbiopija: kokie yra simptomai ir kaip ją ištaisyti

Trumparegystė: kas tai yra trumparegystė ir kaip ją ištaisyti

Apie regėjimą / trumparegystę, žvairumą ir „tingią akį“: pirmasis apsilankymas jau 3 metų amžiaus, norint pasirūpinti savo vaiko regėjimu

Blefaroptozė: pažinimas su vokų nukritimu

Tingi akis: kaip atpažinti ir gydyti ambliopiją?

Kas yra presbiopija ir kada ji atsiranda?

Presbiopija: su amžiumi susijęs regėjimo sutrikimas

Blefaroptozė: pažinimas su vokų nukritimu

Retos ligos: Von Hippel-Lindau sindromas

Retos ligos: Septo-optinė displazija

Ragenos ligos: keratitas

šaltinis:

Humanitas

tau taip pat gali patikti