Ragenos keratokonusas, ragenos kryžminio susiejimo UVA gydymas
Keratokonusas yra reta liga, pažeidžianti rageną. Chirurgija naudojama siekiant sustabdyti arba atidėti ligos vystymąsi. Būtina naudoti vitamino B2 akių lašus
Ragena yra išorinis akies lęšis
Tai pirmasis lęšis, su kuriuo šviesos spinduliai susiduria pakeliui į tinklainę, kur susidarys vaizdai, kurie per regos nervus pasieks smegenis.
Būtina, kad šviesos spinduliai pasiektų sufokusuotą tinklainę.
Ragena yra atsakinga už maždaug 80 procentų fokusavimo, likusią dalį užbaigia kristalinis lęšis, kuris yra vidinis akies lęšis.
Kad tinklainėje būtų tobulai sufokusuoti vaizdai, ragena turi būti taisyklingos formos, sferinė centre ir šiek tiek plokštesnė periferijoje.
Tam tikros ligos, tokios kaip įgimtas ragenos drumstumas, akies trauma, apimanti rageną, ir ragenos infekcijos, sukelia laipsnišką ragenos formos pasikeitimą ir jos retėjimą.
Taigi jie sumažina regėjimo aštrumą, kuris yra tuo sunkesnis, kuo labiau deformuota ragena.
Dažniausia iš šių ligų yra keratokonusas.
Ankstyvosiose stadijose defektą pacientas sugeba kompensuoti akiniais; paūmėjus keratokonusui, akinių nebeužteks ir teks griebtis kontaktinių lęšių, o vėliau, pažengusiame etape, operuoti.
Tačiau visos chirurginės procedūros yra be trūkumų dėl nenuspėjamumo ragenos randėjimo reakcijų, o persodinant rageną – atmetimo pavojaus, dėl kurio ji gali susilpnėti arba tapti neskaidri.
Tačiau ši komplikacija yra gana reta.
Ragenos ligos, kas yra keratokonusas?
Tai progresuojanti paveldima ragenos liga, kuriai būdinga progresuojanti ragenos deformacija, kuri linkusi įgauti kūgio formą ir plonėti.
Keratokonusas dažniausiai pasireiškia brendimo metu ir progresuoja paauglystėje iki antrojo ir trečiojo gyvenimo dešimtmečio.
Jis turi kintamą raidą ir pradžioje sukelia progresuojantį astigmatizmą, pablogina regėjimą.
Kai jis pasirodo anksti, vaikystėje, jis linkęs greičiau ir agresyviau.
Pažengusiose stadijose ragena plonėja ir išsitempia į išorę.
Iki šiol niekada nebuvo tinkamo keratokonuso gydymo
Jo poveikį regėjimui bandyta sumažinti koreguojant ligos sukeltą astigmatizmą – iš pradžių akiniais, o vėliau – kontaktiniais lęšiais.
Pažengusiose ligos stadijose ragenos deformacija būna tokia, kad jos negalima koreguoti nei akiniais, nei kontaktiniais lęšiais.
Be to, ragena gali plonėti ir išsitempti į išorę, tapti nepermatoma arba tokia „trapi“, kad gali perforuoti.
Tokiais atvejais vienintelė terapija išlieka chirurgija, kurią, priklausomai nuo ligos stadijos ir vystymosi greičio, gali sudaryti:
- Fotoabliacijoje eksimeriniu lazeriu;
- Implantuojant plastikinius žiedo segmentus ragenos storyje;
- Atliekant ragenos sluoksnio transplantaciją (ty ragenos sluoksnį);
- Perforuojant transplantaciją (ty persodinant visą storį).
Pastaraisiais metais buvo sukurtas tikras keratokonuso gydymas, pagrįstas metodu, kuris „stiprina“ keratokonuso paveiktos ragenos struktūrą, sutvirtindamas ryšius tarp ragenos kolageno skaidulų.
Žmonių tyrimai rodo, kad šis gydymas gali sulėtinti keratokonuso vystymąsi.
Šiuo keratokonuso gydymo metodu siekiama sustabdyti arba atidėti vykstančio proceso raidą.
Jei naudojami standžios struktūros kontaktiniai lęšiai, juos reikės nutraukti tam tikram laikui, kurį nustatys oftalmologas.
„Ragenos stiprinimo kolageno sujungimu“ metodas, žinomas kaip „kryžminis susiejimas“, apima akių lašų, kurių sudėtyje yra vitamino B2 arba riboflavino, įlašinimą, kuris turi prasiskverbti į vidurinius ragenos sluoksnius.
Kad riboflavinas prasiskverbtų, įlašinus kelis lašus vietinių anestetikų akių lašų, reikia mechaniniu būdu pašalinti ragenos epitelį.
Tačiau yra ir būdų, kurie atliekami nepašalinus ragenos epitelio.
Nebendradarbiaujantiems pacientams ir vaikams tai gali būti atliekama taikant bendrą anesteziją.
Pašalinus ragenos epitelį ir įlašinus riboflavino akių lašais, ragena apšvitinama mažos dozės ultravioletiniu A tipo (UVA) spinduliuote, kuris trunka 30 minučių.
UVA švitinimo metu riboflavinas kartojamas kas 5 minutes
UVA poveikio pabaigoje akis gydoma akių lašais arba antibiotikų tepalais ir uždaroma tvarsčiais arba gydomaisiais kontaktiniais lęšiais apie 3-4 dienas.
Tvarstis arba kontaktiniai lęšiai, uždedami gydymo pabaigoje, padeda atkurti operacijos metu pašalintą ragenos epitelį.
Kol ragenos epitelis visiškai neatsinaujins, regėjimas gali būti neryškus ir gali atsirasti skausmas ar svetimkūnio pojūtis, o tai gali būti kontroliuojama vartojant skausmą malšinančius vaistus per burną.
Regėjimo pagerėjimas po gydymo pradeda būti pastebimas po visiško ragenos epitelizacijos ir turi būti patikrintas po kruopštaus „regėjimo matavimo“ (visiško refrakcijos tyrimo).
Tyrimai parodė, kad šis gydymas nesukelia šalutinio poveikio kitoms akies dalims (ragenos endoteliui, kristaliniam lęšiui, tinklainei) ir nesukelia randų susidarymo.
Dažniausiai pasitaikantis šalutinis poveikis yra laikina ragenos edema, kuri paprastai išnyksta visiškai atsinaujinus.
Ragenos epitelizacijos procesas gali vykti lėčiau nei įprastai, atsižvelgiant į individualų biologinį kintamumą, kurio neįmanoma numatyti.
Tokiu atveju skausmingi simptomai, svetimkūnio pojūtis ir tam tikro laipsnio ragenos edema gali trukti ilgiau nei įprastai 3-4 dienas, todėl reikia reguliariai skirti vietinį gydymą antibiotikais ir geriamuosius skausmą malšinančius vaistus.
Tačiau buvo aprašyti sunkesni nuolatinio ragenos drumstumo atvejai po gydymo.
Dėl riboflavino veikimo, apšvitinimas UVA spinduliais skatina ragenos kolageno susipynimą ir stiprinimą.
Šis sutvirtinimas sutvirtina ir daro rageną atsparesnę susidėvėjimui, būdingam keratokonusui
Daugeliu atvejų buvo įrodyta, kad šis gydymas ne tik lėtina susidėvėjimą, bet ir sumažina astigmatizmą, nes pagerina natūralų regėjimą.
Pasibaigus pooperaciniam laikotarpiui, gali tekti iš naujo įvertinti optinę korekciją tiek su akiniais, tiek su kontaktiniais lęšiais.
Atnaujinti kontaktinių lęšių nešiojimą galima tik paskyrus oftalmologą.
Skaityti taip pat:
Trumparegystė: kas tai yra ir kaip ją gydyti
Presbiopija: kokie yra simptomai ir kaip ją ištaisyti
Trumparegystė: kas tai yra trumparegystė ir kaip ją ištaisyti
Blefaroptozė: pažinimas su vokų nukritimu
Tingi akis: kaip atpažinti ir gydyti ambliopiją?
Kas yra presbiopija ir kada ji atsiranda?
Presbiopija: su amžiumi susijęs regėjimo sutrikimas
Blefaroptozė: pažinimas su vokų nukritimu
Tingi akis: kaip atpažinti ir gydyti ambliopiją?
Kas yra presbiopija ir kada ji atsiranda?
Raudonos akys: kokios gali būti junginės hiperemijos priežastys?
Autoimuninės ligos: smėlis Sjögreno sindromo akyse
Ragenos įbrėžimai ir svetimkūniai akyje: ką daryti? Diagnozė ir gydymas
„Covid“, „kaukė“ akims dėl ozono gelio: tiriamas oftalmologinis gelis
Sausos akys žiemą: kas sukelia akių sausumą šį sezoną?
Kas yra aberometrija? Akių nukrypimų atradimas
Sausų akių sindromas: simptomai, priežastys ir gydymo būdai