Pap testas: kas tai yra ir kada tai daryti?

Pap testas yra vertingas moterų sveikatos sąjungininkas. Tai leidžia anksti aptikti nenormalias gimdos kaklelio ląsteles, kurios gali išsivystyti į vėžį

Kaip tai atliekama ir kaip dažnai tai turėtų būti daroma?

Kas yra Pap testas

Pap testas yra testas, leidžiantis mikroskopu stebėti ląsteles, esančias gleivėse, paimtose iš gimdos kaklelio, ištepti (todėl jis kartais netinkamai vadinamas tepinėliu) ant stiklelio ir nudažyti, kad ląstelės būtų matomos.

Metodą daugiau nei prieš 80 metų sukūrė į JAV emigravęs graikų gydytojas George'as Papanicolaou. Taigi, pavadinimas Pap-testas.

Šiandien kaip alternatyva tradiciniam mėginių ėmimui naudojamas naujas metodas.

Surinktos gleivės surenkamos į buteliuką su konservuojančiu skysčiu, kuris, centrifuguotas, dedamas ant stiklelio, kad būtų galima nusidažyti ir stebėti.

Ši metodika, vadinama skysta citologija, leidžia išvengti ląstelių išsisklaidymo ir leidžia geriau bei homogeniškiau matyti preparatą.

Pap testas, kam jis naudojamas?

Pap testas leidžia nustatyti gimdos kaklelio ląstelių anomalijas – anatominę vietą, dažniausiai apatinių lytinių takų navikų vietą.

Kaip interpretuojami Pap testo rezultatai

Nustatyti anomalijos gali būti uždegiminio arba neoplastinio pobūdžio.

Pirmuoju atveju testas signalizuoja apie grybelių (pvz., Candida albicans), bakterijų (pvz., Gardnerella vaginalis), virusų ir pirmuonių (pvz., Herpes arba Trichomonas) sukeltas infekcijas.

Antruoju atveju testas rodo ląstelių atipiją, dar vadinamą displazija.

Ląstelių atipiją galima suskirstyti į:

  • lengvi anomalijos, vadinamos žemo laipsnio suragėjusiais intraepiteliniais pažeidimais (LSIL), įskaitant ląstelių pokyčius, susijusius su žmogaus papilomos virusu (ŽPV)
  • sunkesnių anomalijų, vadinamų aukšto laipsnio suragėjusiais intraepiteliniais pažeidimais (HSIL).

Kai kurių ląstelių anomalijų, kurias stebi citologas, negalima tiksliai klasifikuoti: tai yra vadinamosios ASCUS (netipinės nenustatytos reikšmės ląstelės), kurioms reikalingas klinikinis ginekologo įvertinimas.

Dauguma intraepitelinių pokyčių nėra vėžiniai, tačiau laikui bėgant gali tokiais tapti.

Dėl šios priežasties jie turi būti anksti aptikti, stebėti ir, jei reikia, gydyti.

Lengvesni užgyja savaime: todėl juos reikia tik stebėti.

Sunkesnės formos gydomos minimalia ambulatorine operacija, kurią sudaro tik naviko pažeistos dalies pašalinimas.

Komplikacijos yra retos, o galimybė daugintis yra visiškai išsaugota.

Kaip atliekamas Pap testas

Pap testas yra paprastas, greitas ir neskausmingas testas. Ją atlieka ginekologas arba akušerė.

Spekulis švelniai įkišamas į makštį, kad sienelės išsklaidytų ir taip būtų matomas gimdos kaklelis.

Medine arba plastikine mentele ląstelės paimamos nuo išorinio gimdos kaklelio paviršiaus; tada citošepetėliu (lazdeliu su mažu galu šepetėliu) paimamas antras mėginys iš gimdos kaklelio kanalo vidaus.

Patartina testą atlikti ne menstruacijų metu ir vengti lytinių santykių bei kremų, kiaušialąsčių ir makšties dušo vartojimo pastarąsias 2-3 dienas.

Po tyrimo galimas nedidelis kraujavimas dėl mentele ar citošepetėlio kontakto su gleivine.

Pap testas: kada jis atliekamas?

Remiantis Europos gimdos kaklelio vėžio profilaktikos gairėmis, nuo 3 iki 25 metų amžiaus Pap testas turi būti atliekamas kas 65 metus.

Daugelis Europos valstybių vykdo organizuotas patikros programas: pranešus paštu, moterys kviečiamos atvykti į tam skirtas klinikas iš anksto susitarus.

Programa taip pat numato reguliarius patikrinimus ir teigiamų atvejų valdymą.

Pap testas taip pat gali būti atliekamas ne pagal atrankos programas kaip diagnostikos priemonė esant nenormaliam kraujavimui ar uždegiminėms būsenoms.

Kaip atrankos testas, tradicinis Pap testas neseniai buvo pakeistas ŽPV testu.

ŽPV testas

ŽPV testas leidžia nustatyti ŽPV infekciją net nesant ląstelių pakitimų.

Iš tikrųjų tai labai jautrus testas, galintis signalizuoti apie ligos išsivystymo riziką ir atrinkti moteris, kurioms teks dažnai tikrintis.

Tai leidžia greitai nustatyti ląstelių anomalijų susidarymą, kurie nedelsiant gydomi neleidžia progresuoti karcinomai.

Ar Pap testas vis dar galioja?

Pap testas vis dar atliekamas daugelyje pasaulio šalių kaip atrankos testas.

Jis ir toliau vartojamas jaunesnėms nei 35 metų moterims, kurioms ŽPV yra labai dažnas, bet, laimei, labai trumpalaikis.

Taikant ŽPV testą šioje amžiaus grupėje yra rizika, kad bus aptikta ir suvaldyta daug infekcijų, kurios išnyks savaime, ty neprogresuos į karcinomą.

Jo, kaip diagnostinio tyrimo, vaidmuo išlieka esminis.

Tais atvejais, kai ŽPV testas yra teigiamas, paskesnis Pap testas leidžia aptikti bet kokius ląstelių pakitimus, kurių negalima aptikti atliekant molekulinį ŽPV testą.

Kodėl svarbu pasitikrinti

Kaip pranešė AIRC, buvo įrodyta, kad 99 % atvejų papilomos viruso infekcija yra gimdos kaklelio vėžio priežastis, o apie 80 % moterų šia infekcija užsikrečia bent kartą gyvenime (duomenys atnaujinti iki 2020 m.).

Tiesa, taip, daugeliu atvejų infekcija savaime regresuoja per trumpą laiką, nesukeldama jokių ypatingų problemų ir, svarbiausia, nesukeldama „ikivėžinių“ pažeidimų.

Tačiau reikia atsiminti, kad kitais atvejais infekcija sukelia vėžio vystymąsi.

Vėžio procesas dažniausiai yra lėtas, todėl moterims būtina reguliariai tikrintis, kad būtų galima anksti diagnozuoti visus pavojingus pažeidimus.

Ankstyva diagnozė yra veiksmingiausias gimdos kaklelio vėžio prevencijos įrankis.

Skaitykite taip pat

Emergency Live Dar daugiau...Tiesiogiai: atsisiųskite naują nemokamą laikraščio programą, skirtą IOS ir Android

Gimdos kaklelio vėžio atranka, THINPrep ir Pap testas: koks skirtumas?

Skystas PAP testas: kas tai yra, kaip jis veikia ir kada tai daryti

„Pap Test“ arba „Pap Smear“: kas tai yra ir kada tai padaryti

Vulvodynia: kokie yra simptomai ir kaip ją gydyti

Kas yra Vulvodynia? Simptomai, diagnozė ir gydymas: pasitarkite su ekspertu

Skysčio kaupimasis pilvaplėvės ertmėje: galimos ascito priežastys ir simptomai

Skysčio kaupimasis pilvaplėvės ertmėje: galimos ascito priežastys ir simptomai

Kas sukelia pilvo skausmą ir kaip jį gydyti

Dubens varikozė: kas tai yra ir kaip atpažinti simptomus

Ar endometriozė gali sukelti nevaisingumą?

Transvaginalinis ultragarsas: kaip tai veikia ir kodėl tai svarbu

Candida Albicans ir kitos vaginito formos: simptomai, priežastys ir gydymas

Kas yra vulvovaginitas? Simptomai, diagnozė ir gydymas

Makšties infekcijos: kokie yra simptomai?

Chlamidijos: kokie yra simptomai ir kaip ją gydyti

Chlamidijos, tylios ir pavojingos infekcijos simptomai ir prevencija

Kokie yra uretrito simptomai ir kaip jį gydyti?

Uretrocistoskopija: kas tai yra ir kaip atliekama transuretrinė cistoskopija

Šaltinis

Pagine Mediche

tau taip pat gali patikti