Ergoterapija: kam ji skirta ir kaip ji veikia
Ergoterapija: pastaraisiais metais vis dažniau girdime apie tai kaip reabilitacinę terapiją, neįgalumo, vaikų ar suaugusiųjų, sergančių fizinių ar psichinių ligų ar sutrikimų
Tai ergoterapija – reabilitacijos disciplina, skatinanti sveikatą ir gerovę per profesiją, ty kasdienės, rankinės ir rekreacinės veiklos panaudojimą asmens fiziniams, pažintiniams, socialiniams ir psichologiniams adaptaciniams gebėjimams gerinti.
Kas yra ergoterapija
Ergoterapija – tai reabilitacijos disciplina, kuri, naudojant įvairias kasdienio gyvenimo veiklas kaip privilegijuotą priemonę, per intervenciją, kuri gali būti individuali arba grupinė, įtraukia asmenį visą, siekiant pagerinti jo gyvenimo kokybę.
Profesijomis suprantama kiekvieno žmogaus pasirinkta, organizuojama ir vykdoma kasdienio gyvenimo veikla, kuri yra prasminga savo kultūriniam kontekstui, atitinkanti jo amžių, kad pasirūpintų savimi ir prisidėtų prie bendruomenės ekonominio ir socialinio gyvenimo.
Visų pirma profesijos paprastai skirstomos į šias 3 sritis
- savęs priežiūra: apsirengimas, valgymas, skalbimas ir kt.;
- produktyvi veikla: darbas arba mokykla;
- laisvalaikis: sportas, sodininkystė ir kt.
Ergoterapija, kitaip tariant, įsikiša į žmonių, kenčiančių nuo fizinių ir psichinių ligų ir sutrikimų, turinčių laikiną ar nuolatinę negalią, prevenciją, gydymą ir reabilitaciją, naudojant išraiškingą, reprezentatyvią rankinę, žaismingą, kasdieninę veiklą.
Tokiu būdu pacientai aktyviai įtraukiami į reabilitacijos procesą, o ergoterapijos rezultatai paįvairinami ir pritaikomi kiekvienam individualiai.
Ergoterapija, „pritaikytas“ reabilitacijos kelias
Pacientams, kaip ergoterapijos dalis, siūlomos veiklos yra kruopščiai atrenkamos ir įvertinamos pagal asmens poreikius ir pageidavimus.
Be to, tokie komponentai kaip:
- amžius;
- socialinis kontekstas;
- asmens liga.
Stebėdamas ir analizuodamas asmens profesinę veiklą, ergoterapeutas įvertina ir parengia paciento reabilitacijos programą, kad būtų skatinamas dalyvavimas kasdieniame gyvenime, taip pat įsikišant į gyvenamąją aplinką, pavyzdžiui, namuose, mokykloje ar darbo vietoje.
Kiekvienas pacientas turi daugybę istorijų ir emocijų, kurias atsineša gydymo metu, bagažą, kuriuo dalijasi ir kuris juos apibūdina.
Ergoterapijos metu šis bagažas naudojamas atgauti arba kompensuoti prarastus gebėjimus.
Ergoterapija užkerta kelią, gydo ir reabilituoja
- besivystančio amžiaus asmenys (nuo gimimo iki 18 metų), sergantys tokiomis ligomis kaip cerebrinis paralyžius arba mokymosi sutrikimai, dėmesio stokos hiperaktyvumo sutrikimas ir autizmo spektro sutrikimai;
- senyvo amžiaus žmonėms, siekiant užtikrinti savarankiškumo išlaikymą kasdieniame gyvenime ir užkirsti kelią rizikai.
- žmonės, sergantys neurologinėmis ligomis, įskaitant insultą, galvos traumą, išsėtinę sklerozę ir Parkinsono ligą;
- žmonės, sergantys reumatologinėmis ir ortopedinėmis ligomis, įskaitant artrozę, reumatoidinį artritą ir lūžius;
- žmonių su psichiatrija būklės, įskaitant šizofreniją, bipolinį sutrikimą ir depresiją.
Kaip veikia ergoterapija
Ergoterapijos procese, kaip jau minėta, atsižvelgiama į asmens asmeninę istoriją, lūkesčius, profesijas, kasdienybę, šeimos istoriją ir esamas socialines bei gyvenimo sąlygas.
Visa ši informacija renkama pokalbio ir pirminio įvertinimo metu.
Pirminiu vertinimu siekiama nustatyti asmens apribojimus ir likutinius gebėjimus šiais būdais:
- standartizuoti testai
- individualizuoti interviu;
- individo veiklos stebėjimas jo kasdienio gyvenimo kontekste.
Šių vertinimų rezultatai leidžia suformuluoti trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius tikslus, suformuluotus pagal asmens interesus.
Apibrėžus tikslus, sudaromas intervencijos planas, pagal kurį ergoterapeutas nustato kiekvienam asmeniui tinkamiausias strategijas, kaip pasiekti kuo didesnę savarankiškumą kasdienėje veikloje ir darbe, bei sprendžia architektūrinių kliūčių šalinimą. individo gyvenamoji aplinka.
Per visą intervencijos laikotarpį ergoterapeutas nuolat vertina bet kokius pokyčius, kad galėtų stebėti tikslų pasiekimą iki reabilitacijos proceso pabaigos.
Skaityti taip pat:
Vestibuliarinė reabilitacija pacientams, kuriems yra galvos svaigimas
Galvos skausmai ir galvos svaigimas: tai gali būti vestibulinė migrena
Migrena ir įtampos tipo galvos skausmas: kaip juos atskirti?
Pirmoji pagalba: galvos svaigimo priežasčių atskyrimas, susijusių patologijų žinojimas
Gimdos kaklelio galvos svaigimas: kaip jį nuraminti atliekant 7 pratimus