Šlapimo nelaikymas: priežastys ir gydymo bei gydymo apžvalga

Šlapimo nelaikymas yra netyčinis šlapimo išsiskyrimas. Manoma, kad tai dažna problema, turinti įtakos milijonams žmonių

Yra keletas šlapimo nelaikymo tipų, įskaitant:

  • streso šlapimo nelaikymas – kai šlapimas išteka tuo metu, kai šlapimo pūslė patiria spaudimą; pavyzdžiui, kai kostite ar juokiatės
  • priverstinis šlapimo nelaikymas – kai šlapimas išteka, kai jaučiate staigų, stiprų norą šlapintis arba netrukus po to
  • perpildytas šlapimo nelaikymas (lėtinis šlapimo susilaikymas) – kai negalite visiškai ištuštinti šlapimo pūslės, dėl kurios dažnai nutekėja
  • visiškas šlapimo nelaikymas – kai šlapimo pūslė visiškai negali kaupti šlapimo, todėl nuolat šlapinatės arba dažnai nutekėjate.

Taip pat gali būti ir streso, ir priverstinio šlapimo nelaikymo derinys.

Kada kreiptis medicininės pagalbos

Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei turite kokių nors šlapimo nelaikymo sutrikimų.

Šlapimo nelaikymas yra dažna problema, todėl neturėtumėte jaustis gėdingai kalbėdami su jais apie savo simptomus.

Tai taip pat gali būti pirmasis žingsnis ieškant būdo veiksmingai valdyti problemą.

Šlapimo nelaikymas paprastai gali būti diagnozuotas pasikonsultavus su šeimos gydytoju, kuris paklaus apie jūsų simptomus ir gali atlikti dubens ar tiesiosios žarnos tyrimą, priklausomai nuo to, ar turite makštį ar varpą.

Šeimos gydytojas taip pat gali pasiūlyti vesti dienoraštį, kuriame pažymėsite, kiek skysčių išgeriate ir kaip dažnai turite šlapintis.

Sužinokite apie šlapimo nelaikymo diagnozę.

Šlapimo nelaikymo priežastys

Streso šlapimo nelaikymas dažniausiai atsiranda dėl raumenų, naudojamų šlapinimosi prevencijai, susilpnėjimo arba pažeidimo, pvz., dubens dugno raumenų ir šlaplės sfinkterio.

Šlapimo nelaikymas dažniausiai atsiranda dėl pernelyg didelio detrusorinių raumenų, kontroliuojančių šlapimo pūslę, aktyvumo.

Perpildymo šlapimo nelaikymą dažnai sukelia šlapimo pūslės obstrukcija arba užsikimšimas, dėl kurio ji negali visiškai išsituštinti.

Visišką šlapimo nelaikymą gali sukelti šlapimo pūslės problema nuo gimimo, a Stuburas sužalojimas arba maža tunelį primenanti skylė, kuri gali susidaryti tarp šlapimo pūslės ir šalia esančios srities (fistulė).

Tam tikri dalykai gali padidinti šlapimo nelaikymo tikimybę, įskaitant:

  • nėštumas ir gimdymas iš makšties
  • nutukimas
  • šeimos šlapimo nelaikymo istorija
  • didėjantis amžius – nors šlapimo nelaikymas nėra neišvengiama senėjimo dalis

Sužinokite daugiau apie šlapimo nelaikymo priežastis.

Šlapimo nelaikymo gydymas

Nechirurginiai gydymo būdai

Iš pradžių šeimos gydytojas gali pasiūlyti keletą paprastų priemonių, kad sužinotų, ar jos padeda pagerinti jūsų simptomus.

Tai gali būti:

  • gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip svorio metimas ir kofeino bei alkoholio vartojimo mažinimas
  • dubens dugno pratimai, kurių metu suspausdami stiprinate dubens dugno raumenis
  • šlapimo pūslės treniruotės, kurių metu sužinosite, kaip ilgiau laukti nuo poreikio šlapintis iki šlapinimosi

Taip pat gali būti naudinga naudoti šlapimo nelaikymo priemones, tokias kaip sugeriantys įklotai ir rankiniai pisuarai.

Jei vis tiek negalite valdyti savo simptomų, gali būti rekomenduojamas vaistas.

Chirurginiai gydymo būdai

Taip pat gali būti svarstoma operacija. Jums tinkamos procedūros priklausys nuo šlapimo nelaikymo tipo.

Chirurginis streso šlapimo nelaikymo gydymas, pvz., stropo procedūra, taikomas siekiant sumažinti spaudimą šlapimo pūslei arba sustiprinti šlapinimąsi kontroliuojančius raumenis.

Chirurgija, skirta gydyti šlapimo nelaikymą, apima šlapimo pūslės padidinimą arba prietaiso, kuris stimuliuoja nervą, kontroliuojantį detrusorinius raumenis, implantavimą.

Šlapimo nelaikymo prevencija

Ne visada įmanoma išvengti šlapimo nelaikymo, tačiau yra keletas veiksmų, kurių galite imtis, kad sumažintumėte jo atsiradimo tikimybę.

Tai apima:

  • palaikant sveiką svorį
  • vengti arba sumažinti alkoholio vartojimą
  • išlikti aktyviems – ypač užtikrinti, kad dubens dugno raumenys būtų stiprūs

Sveikas svoris

Nutukimas gali padidinti šlapimo nelaikymo riziką.

Galite sumažinti savo riziką išlaikydami sveiką svorį reguliariai mankštindamiesi ir sveikai maitindamiesi.

Pasinaudokite sveiko svorio skaičiuokle, kad sužinotumėte, ar jūsų svoris atitinka savo ūgį.

Gėrimo įpročiai

Atsižvelgdamas į konkrečią šlapimo pūslės problemą, šeimos gydytojas gali patarti, kiek skysčių turėtumėte gerti.

Jei sergate šlapimo nelaikymu, sumažinkite alkoholio ir gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino, tokių kaip arbata, kava ir kola.

Dėl to inkstai gali gaminti daugiau šlapimo ir sudirginti šlapimo pūslę.

Rekomenduojamas savaitės alkoholio vartojimo limitas – 14 vienetų.

Alkoholio vienetas yra maždaug pusė puslitros įprasto stiprumo lagerio arba viena priemonė (25 ml) spiritinio gėrimo.

Sužinokite daugiau apie alkoholio vienetus.

Jei turite dažnai šlapintis naktį (nikturija), pabandykite gerti mažiau likus kelioms valandoms iki einant miegoti.

Tačiau įsitikinkite, kad per dieną vis tiek geriate pakankamai skysčių.

Dubens grindų pratimai

Nėštumas ir gimdymas gali susilpninti raumenis, kurie kontroliuoja šlapimo tekėjimą iš šlapimo pūslės.

Jei esate nėščia, dubens dugno raumenų stiprinimas gali padėti išvengti šlapimo nelaikymo.

Visiems gali būti naudinga sustiprinti dubens dugno raumenis atliekant dubens dugno pratimus.

Skaitykite taip pat

Emergency Live Dar daugiau...Tiesiogiai: atsisiųskite naują nemokamą laikraščio programą, skirtą IOS ir Android

Naktinė enurezė vaikams: kada ir kodėl vaikai šlapinasi lovoje?

Naktinė enurezė: mūsų vaikų šlapinimosi į lovą priežastys ir gydymas

Šlapimo nelaikymas: kokie gydymo būdai yra veiksmingiausi

Naktinė enurezė: kodėl jūsų vaikas šlapinasi lovoje?

Kas yra pilnas šlapimo tyrimas?

Šlapimo tyrimas: kam jis naudojamas ir ką jis nustato

Kas yra išmatų testas (koprokultūra)?

Šlapimo tyrimai: glikozurijos ir ketonurijos vertės

Kraujas šlapime, hematurijos apžvalga

Ūminis vaikų neuropsichiatrinis sindromas vaikams: PANDAS/PANS sindromų diagnozavimo ir gydymo gairės

Vaikai, kas yra PANDAS? Priežastys, charakteristikos, diagnozė ir gydymas

Spalvos pokyčiai šlapime: kada kreiptis į gydytoją

Vaikų šlapimo akmenys: kas tai yra, kaip gydyti

Didelis leukocitų kiekis šlapime: kada nerimauti?

Šlapimo spalva: ką šlapimas pasakoja apie mūsų sveikatą?

Šlapinimosi spalva: priežastys, diagnozė ir kada nerimauti, jei šlapimas tamsus

Hemoglobinurija: kokia yra hemoglobino buvimo šlapime reikšmė?

Kas yra albuminas ir kodėl atliekamas kraujo albumino verčių kiekio tyrimas?

Kas yra antikūnai prieš transglutaminazę (TTG IgG) ir kodėl jie tiriami dėl jų buvimo kraujyje?

Kas yra cholesterolis ir kodėl jis tiriamas norint nustatyti (bendro) cholesterolio kiekį kraujyje?

Šaltinis

NHS

tau taip pat gali patikti