Šlapimo pūslės vėžys: kas tai?
Šlapimo pūslės vėžys yra piktybinis ląstelių, daugiausia vadinamųjų pereinamųjų ląstelių, kurios dengia vidines šlapimo pūslės sieneles, organo, atsakingo už šlapimo surinkimą ir pašalinimą, kai jis buvo filtruojamas per inkstus, transformacija.
Kai kuriais atvejais pereinamosios ląstelės nustoja tinkamai veikti ir pradeda nekontroliuojamai augti ir dalytis, suformuodamos naviką.
Priklausomai nuo ląstelių, dalyvaujančių šiame nekontroliuojamame proliferacijoje, šlapimo pūslės navikai gali būti trijų tipų
Pereinamoji ląstelių karcinoma
Pereinamoji ląstelių karcinoma yra labiausiai paplitęs navikas – apytikriai 95% atvejų – ir atsiranda iš ląstelių, kurios iškloja vidinį šlapimo pūslės paviršių.
To paties tipo ląstelės taip pat iškloja šlaplę ir šlapimtakį iš vidaus, kurios yra kitos vietos, kuriose gali išsivystyti šios konkrečios formos navikas, nors ir rečiau.
Pirminė plokščialąstelinė karcinoma
Pirminė plokščialąstelinė karcinoma – nedažna vėžio forma – pažeidžia šlapimo pūslės suragėjusias ląsteles ir atrodo, kad ją sukelia parazitinis užkrėtimas.
Adenokarcinoma
Adenokarcinoma yra gana retas šioje vietoje navikas, kuris išsivysto iš ląstelių, sudarančių liaukas, esančias šlapimo pūslės viduje.
Šlapimo pūslės vėžys sudaro apie 3% visų urologijoje aptinkamų navikų darinių, o procentais jis paveikia vyrus dažniau nei moteris santykiu 3:1.
Dažniausiai išsivysto vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonėms: nuo 60 iki 70 metų.
Kokios yra šlapimo pūslės vėžio priežastys ir rizikos veiksniai
Kaip jau minėta, šlapimo pūslės vėžį sukelia nekontroliuojamas šlapimo pūslės sienelės ląstelių dauginimasis, kurios dėl genetinių mutacijų praranda natūralų gebėjimą kontroliuoti replikaciją ir diferenciaciją.
Jų fiziologinių mechanizmų pokyčių priežastys dar nėra iki galo išaiškintos, tačiau nustatyti kai kurie rizikos veiksniai, kurie žymiai padidina galimybę susirgti šia vėžio forma.
Rūkymas yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių.
Sunkus rūkalius mato dvigubai didesnę tikimybę susirgti šlapimo pūslės vėžiu, palyginti su nerūkančiu.
Laimei, šis rizikos veiksnys priklauso nuo žmogaus įpročių, nesunkiai ištaisomas tinkamo terapinio kelio dėka.
Profesinis veiksnys, susijęs su pramonės procesais, yra gana svarbus rizikos veiksnys.
Ilgą laiką policiklinių aromatinių angliavandenilių, tokių kaip tekstilės, dažų, gumos ir odos pramonėje, poveikis; kirpėjai, kalnakasiai ir pesticidų aplikatoriai – yra labiau linkę susirgti šlapimo pūslės vėžiu.
Laimei, šis rizikos veiksnys lėtai, bet nuolat mažėja dėl politikos ir taisyklių, ribojančių kenksmingų medžiagų naudojimą.
Šlapimo pūslės infekcijos, ypač sukeltos schistosoma hematobium, yra svarbus šlapimo pūslės vėžio vystymosi rizikos veiksnys, ypač tokiose šalyse kaip Tanzanija, Egiptas, Irakas, Kuveitas, kur kai kurios parazitinės infekcijos yra daug plačiau paplitusios.
Vakarų platumose rizika susirgti šlapimo pūslės vėžiu yra susijusi su lėtiniu šlapimo takų uždegimu, randamu parapleginiais ar kateterizuotiems pacientams arba su svarbia inkstų akmenų forma.
Kai kurie vaistai, tiek chemoterapija (ciklofosfamidas ir ifosfamidas), tiek dažniausiai vartojami vaistai (fenacetinas), buvo nustatyti kaip galimi šlapimo pūslės vėžio išsivystymo rizikos veiksniai.
Nesubalansuota mityba kartu su kitais rizikos veiksniais didina tikimybę susirgti šlapimo pūslės vėžiu, todėl jos reikia vengti.
Šlapimo pūslės vėžys: simptomai
Simptomai, kuriais pasireiškia šlapimo pūslės vėžys, nesiskiria nuo kitų šlapimo sistemos funkcijų sutrikimų ir patologijų simptomų:
- Kraujo buvimas šlapime ir krešulių susidarymas.
- Intensyvaus deginimo pojūtis šlapimo pūslėje atliekant manevrus, kurie padidina spaudimą pilvo viduje.
- Sunkumas ir skausmas, susijęs su šlapinimu.
- Padidėja rizika užsikrėsti šlapimo takų infekcijomis.
Šlapimo pūslės vėžys yra nenuspėjamas, todėl gali sukelti metastazių, kurios pirmiausia per limfinę sistemą pasiekia limfmazgius, o vėliau pasiekia likusį kūną, pasiekiantį plaučius, kepenis ir kaulus.
Dėl šios priežasties svarbu nenuvertinti jokių simptomų, net jei jie akivaizdžiai nereikšmingi, ir pasitarti su gydytoju.
Diagnozuoti šlapimo pūslės vėžį
Nuo to momento, kai kreipiatės į gydytoją specialistą – dažniausiai urologą, bendradarbiaujant su onkologu – atlikti tyrimus, būtinus šlapimo pūslės vėžiui diagnozuoti, pirmieji reikalingi tyrimai bus ultragarsas ir cistoskopija.
Cistoskopija – naudinga vizualizuoti šlapimo pūslės vidų ir tuo pačiu paimti įtartinų audinių mėginius, kad būtų galima juos išanalizuoti – susideda iš organo tyrimo naudojant šviesolaidinį instrumentą. Tyrimas gali būti erzinantis, bet neabejotinai svarbus siekiant tiksliai diagnozuoti.
Tada bus atliktas citologinis šlapimo mėginio tyrimas, siekiant nustatyti galimas vėžio ląsteles.
Galiausiai, tokie tyrimai kaip KT, PET ir kaulų scintigrafija padės pašalinti galimą metastazių buvimą.
Jei hipotezė apie šlapimo pūslės vėžį pasitvirtina, naviko formavimasis turi būti klasifikuojamas pagal TNM sistemą.
- T parametras: apibūdina naviko dydį ir savybes.
- Parametras N: apibūdina galimą limfmazgių pažeidimą.
- Parametras M: apibūdina galimą tolimų metastazių buvimą.
Šlapimo pūslės vėžys: tinkamiausias gydymas
Tinkamiausias šlapimo pūslės vėžio gydymas priklauso nuo įvairių veiksnių, susijusių su paties naviko ypatybėmis ir progresavimo stadija.
Onkologas yra tinkamiausias gydytojas, kuris pagal paciento būklę nustato geriausią gydymo būdą, kuris gali apimti:
Chirurginis gydymas
Tai yra pagrindinis šlapimo pūslės vėžio gydymas, jei tai leidžia paciento būklė.
Atsižvelgiant į naviko ypatybes ir mastą, naviko darinio pašalinimas iš šlapimo pūslės sienelių bus atliekamas endoskopiniu būdu, atliekant operaciją, vadinamą TUR-V.
Sunkiais atvejais gali prireikti pašalinti visą šlapimo pūslę.
Pacientams, kuriems buvo atlikta radikali cistektomija, bus atlikta šlapimo pūslės rekonstrukcija arba išorinis nukreipimas naudojant atitinkamą maišelį.
Medicininis gydymas
Atsižvelgiant į naviko agresyvumą, po operacijos taip pat gali prireikti – intravezikiniu būdu – sušvirkšti medicininį gydymą, pagrįstą chemoterapija ir (arba) imunoterapiniais vaistais.
Kita vertus, sisteminė chemoterapija bus reikalinga, jei nuspręsite nesikišti arba jei šlapimo pūslės navikas sukėlė plačiai paplitusių metastazių kituose kūno organuose.
Radioterapinis gydymas
Radioterapija, dažnai atliekama kartu su chemoterapija, yra gera alternatyva operacijai sergant šlapimo pūslės vėžiu neoperuotiems pacientams.
Skaitykite taip pat
Inkstų ligos, inkstų balsavimo manevras: kas tai yra, kaip jis atliekamas ir kam jis naudojamas
Inkstų patologijos: kas yra teigiami ir neigiami Giordano požymiai
Guyono testas (trijų stiklų testas): kas tai yra ir ką jis rodo dėl hematurija
Teigiamas arba neigiamas Psoas manevras ir ženklas: kas tai yra ir ką jis rodo
Pilvo plastika (pilvo plastika): kas tai yra ir kada ji atliekama
Pilvo traumos įvertinimas: paciento apžiūra, auskultacija ir palpacija
Ūminis pilvas: prasmė, istorija, diagnozė ir gydymas
Pilvo trauma: bendra valdymo ir traumų sričių apžvalga
Pilvo pūtimas (išsiplėtęs pilvas): kas tai yra ir kas jį sukelia
Pilvo aortos aneurizma: simptomai, įvertinimas ir gydymas
Hipotermijos kritinės situacijos: kaip įsikišti į pacientą
Neatidėliotinos situacijos, kaip paruošti pirmosios pagalbos vaistinėlę
Naujagimio traukuliai: skubi situacija, kurią reikia spręsti
Pilvo skausmo kritinės situacijos: kaip JAV gelbėtojai įsikiša
Pirmoji pagalba, kada reikia skubios pagalbos? Šiek tiek informacijos piliečiams
Ūminis pilvas: priežastys, simptomai, diagnozė, tiriamoji laparotomija, terapija
Palpacija atliekant objektyvų tyrimą: kas tai yra ir kam ji skirta?
Ūminis pilvas: priežastys ir gydymas
Neatidėliotinos pilvo sveikatos problemos, įspėjamieji ženklai ir simptomai
Pilvo ultragarsas: kaip pasiruošti egzaminui?
Pilvo skausmo kritinės situacijos: kaip JAV gelbėtojai įsikiša
Pielonefritas: priežastys, simptomai, diagnozė ir gydymas