Širdies ir kraujagyslių ligos: ar įmanoma išvengti širdies priepuolio?
Norint išvengti rimčiausio iš širdies ir kraujagyslių ligų – infarkto, būtina laikytis aktyvaus, sveiko ir subalansuoto gyvenimo būdo, taip pat atlikti tyrimus ir profilaktinius tyrimus, ypač esant rizikos veiksniams ar šeimos istorijai.
Širdies ir kraujagyslių ligos, netinkamai gydomos, didina ne tik mirties, bet ir negalios bei kitų gretutinių ligų riziką.
Jie apima ligų grupę, įskaitant ūminį miokardo infarktą, krūtinės anginą ir išeminį bei hemoraginį insultą.
AR GALIMA UŽSPRENDTI ŠIRDIES PRIEKĮ?
Nors tiesa, kad širdies priepuolį labai sunku – o gal ir neįmanoma – nuspėti, tiesa, kad jo galima išvengti laikantis sveikos gyvensenos.
Iš tikrųjų yra tam tikrų „rizikos veiksnių“, kurie atlieka labai svarbų vaidmenį užkertant kelią širdies priepuoliui.
Širdis yra svarbiausias raumuo, būtinas išgyvenimui.
Apskaičiuota, kad per kiekvieno žmogaus gyvenimą širdis susimuša vidutiniškai apie 3 milijardus kartų.
Nors tai yra nevalingas veiksmas, nepriklausomas nuo mūsų kontrolės, būtina dažnai stebėti širdies veiklą ir rūpintis ja kasdieniame gyvenime.
Štai keletas naudingų patarimų, kaip užkirsti kelią širdies priepuoliui ir jo išvengti, atsižvelgiant į rizikos veiksnius, apibrėžtus kaip „keičiamus“:
- vengti rūkyti
- vengti arba sumažinti alkoholio vartojimą;
- užsiimti dažna fizine veikla;
- laikytis sveikos mitybos;
- kontroliuoti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį;
- stebėti kūno svorį.
Sveikas gyvenimo būdas yra geriausias atgrasymo būdas išvengti širdies priepuolio arba jo išvengti
Sėdimas gyvenimo būdas yra mažo fizinio aktyvumo sinonimas, kuris neišvengiamai turi įtakos kūno svoriui ir cholesterolio bei trigliceridų kiekiui, kurie gali būti širdies priepuolio priežastimi.
Alkoholio vartojimas ir rūkymas laikomi kitomis pagrindinėmis širdies priepuolių priežastimis.
Dėl šios priežasties patartina atsisakyti arba gerokai sumažinti alkoholio vartojimą, o rūkantiems nedelsiant mesti rūkyti.
Todėl gera mintis palaikyti formą mankštinantis: pakanka net pusvalandžio greito pasivaikščiojimo per dieną, nebūtinai lankytis sporto salėje ar dalyvauti varžybinėje veikloje.
Reguliariai sportuojantys turi geresnę širdies ir kraujagyslių būklę, todėl sumažėja širdies priepuolio rizika.
Be mankštos, nuolatinis kūno svorio stebėjimas padeda kovoti su nutukimu susijusiais sutrikimais (kitu rizikos veiksniu).
Šia prasme būtina laikytis teisingos dietos, kuri apima saikingą raudonos mėsos vartojimą, galbūt vengiant nereikalingų prieskonių ir riebaus, kepto ir saldaus maisto, o pirmenybė teikiama žuviai, baltai/liesai mėsai, ankštiniams augalams, grūdams ir daržovėms. .
Būkite tinkami, bet ne tik: svarbu tikrinti kraujospūdį ir reguliariai atlikti kraujo tyrimus, kad būtų galima stebėti vadinamojo „blogojo“ cholesterolio kiekį.
Tie, kurie kenčia nuo aukšto kraujospūdžio ar hipercholesterolemijos, labiau linkę susirgti ateroskleroze.
Didžiausia rizika yra diabetikams, nes per didelis gliukozės kiekis kraujyje pažeidžia arterijas ir taip skatina aterosklerozės atsiradimą.
Nepamirštant, kad diabetą dažnai lydi gretutinės ligos, pavyzdžiui, padidėjęs kraujospūdis.
ŠIRDIES PRIEMAS, KITI RIZIKOS VEIKSNIAI
Be modifikuojamų veiksnių, yra ir kitų, kurie apibrėžiami kaip „nekeičiami“, nes jie nepriklauso nuo asmens elgesio.
Tai yra, tai yra sąlygos, kurių negalima atremti ir kurios apima
- amžiaus, nes senstant daugėja širdies ir kraujagyslių ligų atvejų;
- lytis, nes moterims rizika yra mažesnė nei vyrams, ypač vyresnio amžiaus. Šis skirtumas išnyksta prasidėjus menopauzei;
- susipažinimas, nes cholesterolio kiekis kraujyje, taip pat hipertenzija, gali būti genetiškai paveldimi.
KOKIEJI TYRIMAI REIKĖTĖTŲ ATLIKTI, KAD IŠVENGTI ŠIRDIES PRIEKŲ?
Yra keletas rekomenduojamų testų širdies ir kraujagyslių būklei patikrinti.
Širdies priepuolio prevencija taip pat apima nuolatinį savo širdies ir kraujagyslių ligų rizikos stebėjimą, ypač sulaukus 40 metų, net jei nėra pavojaus varpelių.
Tarp siūlomų testų yra:
- kardiologinis tyrimas
- elektrokardiograma (EKG);
- echokardiograma;
- Holterio EKG;
- vainikinių arterijų CT skenavimas;
- širdies magnetinio rezonanso tomografija
- miokardo scintigrafija;
- koronarografija.
Skaitykite taip pat
Širdies priepuolis, šiek tiek informacijos piliečiams: kuo skiriasi širdies sustojimas?
Širdies priepuolio simptomai: ką daryti kritiniu atveju, CPR vaidmuo
Pakalbėkime apie širdies priepuolį: ar žinote, kaip atpažinti simptomus? Ar žinote, kaip įsikišti?
Širdies priepuolis: gairės, kaip atpažinti simptomus
Kuo skiriasi širdies stimuliatorius ir poodinis defibriliatorius?
Kas yra implantuojamas defibriliatorius (ICD)?
Kas yra Kardioverteris? Implantuojamo defibriliatoriaus apžvalga
Vaikų širdies stimuliatorius: funkcijos ir ypatumai
Širdies sustojimas: kodėl kvėpavimo takų valdymas yra svarbus CPR metu?
RSV (kvėpavimo sincitinio viruso) banga yra priminimas apie tinkamą vaikų kvėpavimo takų valdymą
Papildomas deguonis: cilindrai ir vėdinimo atramos JAV
Širdies liga: kas yra kardiomiopatija?
Širdies uždegimai: miokarditas, infekcinis endokarditas ir perikarditas
Širdies ūžesiai: kas tai yra ir kada susirūpinti
Sulaužytos širdies sindromas didėja: žinome Takotsubo kardiomiopatiją
Kardiomiopatijos: kas tai yra ir koks yra gydymas
Alkoholinė ir aritmogeninė dešiniojo skilvelio kardiomiopatija
Skirtumas tarp spontaninės, elektrinės ir farmakologinės kardioversijos
Kas yra Takotsubo kardiomiopatija (sudaužytos širdies sindromas)?
Išsiplėtusi kardiomiopatija: kas tai yra, kas ją sukelia ir kaip ji gydoma
Širdies stimuliatorius: kaip tai veikia?
Vaikų implantuojamas kardioverterio defibriliatorius (ICD): kokie skirtumai ir ypatumai?